Dr. Rasa Indriliūnaitė
Vytauto Didžiojo universitetas Sociologijos katedra.
Socialinė nelygybė yra viena esminių kategorijų, kuria apibrėžiami materialinės gerovės ir galimybių nelygybių skirtumai šiuolaikinėse visuomenėse. Skirtingos nelygybės dimensijos siejamos tiek su struktūriniais individo gerovę bei galimybes determinuojančiais veiksniais ir tokių fundamentalių resursų, kaip pajamos, išsilavinimas, sveikata, prieigos prie paslaugų galimybė paskirstymu visuomenėje, tiek ir su individo veiksnumą ir jo gyvenimo šansus apibrėžiančiomis lyties, šeimos statuso, etninės bei klasinės padėties kategorijomis, lemiančiomis skirtingas galimybes realizuoti šių būtinųjų resursų poreikį (Sen 1992; 1999). Socialinė ir pajamų nelygybė neigiamai veikia individų teisingumo, autonomijos, ateities nuostatų vertinimus, menkina socialinį įsitraukimą ir tarpasmeninį pasitikėjimą (Uslaner 2011).
Pastaraisiais dešimtmečiais stebimas intensyvus pajamų nelygybės augimas daugelyje OECD, taip pat ir Rytų Europos šalių, leidžia stebėti netolygaus viešųjų gėrybių paskirstymo nulemtus socialinius padarinius – prastėjančius sveikatos, išsilavinimo, bendrosios gerovės, socialinės sanglaudos rodiklius tarp skirtingo statuso, lyties, etninės padėties visuomenės atstovų (Wilkinson, Pickett 2010; Milanovic 2016; Boushey ir kt. 2017). Matoma ir auganti parama meritokratijai, kuri siejama su neoliberalizmo ir individualios atsakomybės iškėlimu (Marshall et al., 1999; Redmond et al., 2002). COVID-19 pandemijos sukelta krizė yra pirmoji tokio pobūdžio krizė po 2007-2009 m. pasaulinės finansų krizės, stipriai paveikusios šalių ekonomikas bei įvairių visuomenės grupių padėtį. Pandemija ypatingai užaštrino socialinių nelygybių problemą – pagilino jau egzistuojančias socialines nelygybes skirtingose socioekonominėse grupėse (Wilson, 2020) ir išplėtė pažeidžiamų grupių sąrašą.
Remiantis tarptautinio socialinio tyrimo (ISSP) 2010 m. ir 2020 m. ir Europos socialinio tyrimo (ESS) 2009 m. ir 2019 m. duomenimis pranešime bus siekiama atskleisti, kaip per pastarąjį dešimtmetį kito subjektyvūs Lietuvos gyventojų vertinimai apie socialinę ir pajamų nelygybę šalyje bei kokios vyraujančios subjektyvios nelygybės baimės yra stebimos pandeminio laikotarpio visuomenėje.
XIII Lietuvos sociologų draugijos konferencija 