Visuomenės ateities modeliavimas skaičiuojamuosiuose socialiniuose moksluose

Rimantas Rauleckas
doc., KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų f-tas, Viešojo valdymo grupė, DAtA centras;

Pranešimo idėja: agentinis (agent-based) modeliavimas yra Lietuvos tyrėjų „neatrasta“ visuomenės procesų numatymo metodologija.

Viena iš kertinių XIII Lietuvos sociologų draugijos metinės konferencijos temų yra sociologijos ir apskritai mokslinių žinių galimybės modeliuoti visuomenės raidos scenarijus. Laikantis principo, kad mokslinis įrodinėjimas yra argumentavimas pagal metodą, reiktų klausti, kokios ateities būsenų numatymo mokslinės metodologijos galėtų būti pasitelktos.

Visuomenės vystymosi kelių, ateities būsenų numatymui, bandant nuspėti, kaip vystysis visuomenė ar atskiri socialiniai reiškiniai ateityje, naudojamos įvairios technikos: nuo įtaigių utopinių ar katastrofinių scenarijų pateikimo, ką galima laikyti nestruktūruotos, meninės prieigos pavyzdžiu iki agentinio modeliavimo (angl. agent-based modeling, agent-based simulation), kaip dirbtinio intelekto tyrimų srities subdisciplinos pasitelkimo. Agentinis modeliavimas nuo jo atsiradimo XX a. pab. buvo laikytas „sidabrine kulka“, kuri padės „išrasti iš naujo“ socialinius mokslus: leis kompiuteryje „apgyvendinti“ algoritmiškai sukurtus individus, visuomenes, o leidžiant jiems vystytis laike – tikrinti teorijas, atlikti eksperimentus, įvertinti, sąlygas, prie kurių realizuotųsi vieni ar kiti ateities scenarijai, pasirinkti geriausias viešosios politikos alternatyvas ir pan. Tačiau socialinių mokslų tyrėjams šią modeliavimo metodologiją yra techniškai sudėtinga įsisavinti, todėl nerasime daug jos panaudojimų. Pagrindinės socialinių mokslų sritys, kuriose taikomas agentinis modeliavimas: ekologinis modeliavimas, aplinkos apsaugos tematikos, migracija ir kt.

Pranešimo metu bus apžvelgta agentinio modeliavimo taikymo socialiniuose moksluose literatūra ir apžvelgtos visuomenės raidos scenarijų modeliavimo galimybės su NetLogo ir Python programine įranga.