Vienišumas ir nepasitikėjimas vyresniame amžiuje Rytų ir Vakarų Europoje

Gražina Rapolienė
Lietuvos socialinių mokslų centro mokslo darbuotoja.

Marja Aartsen
Norvegijos socialinių tyrimų instituto (Norwegian Social Research), Oslo municipalinio universiteto (Oslo Metropolitan University) profesorė tyrėja (Research Professor).

Tarptautiniai tyrimai Europoje atskleidžia, kad vyresnio amžiaus žmonių vienišumo paplitimas labai skiriasi tarp šalių, o didžiausias jis – Rytų ir Centrinės Europos šalyse. Nacionaliniai skirtumai iš dalies paaiškinami šalių demografinės sudėties, ekonominiais ir kultūriniais skirtumais. Mes tyrėme alternatyvų vienatvės paplitimo skirtumų paaiškinimą, grįstą pasitikėjimo skirtumais šalyse. Daugelis Rytų ir Centrinės Europos šalių patyrė totalitarinį sovietų režimą, kuris pakenkė žmonių pasitikėjimui kitais žmonėmis ir socialine politine sistema, o tai savo ruožtu galėjo lemti didesnį vienišumo paplitimą. Tyrimui naudoti Europos socialinio tyrimo 6 bangos (2012) duomenys iš 29 šalių. Mūsų tyrimo modelį sudaro pasitikėjimas žmonėmis, pasitikėjimas politine sistema ir socialinis įsitraukimas kaip latentiniai kintamieji bei vienas dichotominis rezultatas (vienišas ar ne). Naudoti kontroliniai kintamieji: amžius, lytis, sveikatos ribotumai (liga, negalia ar psichinės problemos, trukdančios kasdienėms veikloms), šeiminė padėtis, pajamų pakankamumas ir išsimokslinimas. Analizė atlikta Mplus 8.4 kompiuterine programa. Rezultatai atskleidžia, kad vyresnio amžiaus žmonių vienišumą iš dalies sąlygoja šalių socialinės-kultūrinės ir istorinės-politinės savybės. Didesnis vyresnio amžiaus žmonių vienišumo paplitimas pototalitarinėse Rytų ir Centrinės Europos šalyse gali būti siejamas su mažu pasitikėjimu kitais žmonėmis, pasireiškiantis menkesniu socialiniu įsitraukimu. Atskleista (ne)pasitikėjimo svarba formuojantis vienišumo jausmui prisideda prie vienišumo paplitimo skirtumų atskirose šalyse supratimo ir siūlo naują požiūrį į vienišumo tyrimus bei prevencinės politikos kūrimą.