Jonė Vitkauskaitė-Ramanauskienė
doktorantūros studentė, jaunesnioji tyrėja, Kauno Technologijos Universitetas.
2015 m. Lietuva pasirašė Paryžiaus Susitarimą ir bendrai su kitomis Europos Sąjungos narėmis įsipareigojo 2021–2030 m. laikotarpiu mažiausiai 40% sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, lyginant su 1990 m. Šiuo atžvilgiu, vienas problemiškiausių sektorių Lietuvoje yra transporto sektorius, ypač lengvieji automobiliai. Todėl, norint pasiekti klimato kaitos tikslus, mokslininkai ir politikos formuotojai turi skirti daug dėmesio transporto sektoriui, ypač kelių transportui. Pagrindinės šiuo metu Lietuvoje taikomos priemonės, skirtos tvaraus gyventojų judumo skatinimui yra orientuotos į judumo elgseną įtakojančią aplinką. Tačiau, tokios priemonės reikalauja daug resursų ir dažnai susilaukia neigiamos visuomenės reakcijos. Tuo tarpu strateginiuose Lietuvos dokumentuose daug dėmesio skiriama technologiniams sprendimams tokiems kaip elektra varomi automobiliai. Tačiau, įrodymais pagrįsti scenarijai rodo, kad technologiniai sprendimai išplis per lėtai, kad būtų pasiektas priimtinas ŠESD lygis. Galiausiai, Lietuvoje atlikti moksliniai judumo elgsenos tyrimai yra orientuoti į ją lemiančius veiksnius. Tačiau, trūksta į sprendimus orientuotų mokslinių tyrimų, testuojančių intervencijas, skatinančias tvarią judumo elgseną. Pranešimo tikslas bus pristatyti intervencijas, nukreiptas į psichologinius individų elgseną įtakojančius veiksnius, kaip potencialią priemonę skatinančią tvarią gyventojų judumo elgseną. Pranešimo metu bus apžvelgiamas tokių tyrimų dizainas, intervencijų efektyvumas bei jį didinančios priemonės.
XIII Lietuvos sociologų draugijos konferencija 