„Sveikos panos!“ Emigrantų Facebooko grupės kaip ryšių su kilmės šalies kultūra palaikymo priemonė

Laima Nevinskaitė
Socialinių inovacijų institutas; Vilniaus universitetas.

Globalios Lietuvos kontekste aktualus emigrantų ryšių su kilmės šalimi išlaikymas. Manoma, kad ryšius su gimtine palaikantys emigrantai turi didesnę tikimybę kada nors grįžti į kilmės šalį ar negrįždami prisidėti prie jos gyvenimo ir gerovės kūrimo. Vienas iš būdų, kuriais palaikomi emigrantų ryšiai su savo tėvynainiais, kilmės šalimi ir jos kultūra, yra internetas. Internetas, ypač socialinės medijos, įgalina kontaktus tarp išsibarsčiusių grupių (tiek tarp šalių, tiek šalies ribose) tokiu mastu, kuris anksčiau nebuvo galimas. Internetas yra tapęs svarbia daugelio emigrantų gyvenimo dimensijų dalimi, pvz., tinklų kūrimo ir palaikymo struktūra, tapatybės išlaikymo priemone, savitarpio pagalbos erdve (pvz., realizuojama per forumus, FB grupes), politinės mobilizacijos priemone, ir kt. Kartu internetas, leisdamas iš šalies stebėti tokias interakcijas tarp žmonių, gali būti naudingas įrankis plėtojant migrantų tinklų tyrimus ir pateikiant vaisingų įžvalgų apie diasporą bei jos transnacionalinius ryšius (Kissau and Hunger, 2010).

Šio pranešimo objektas yra emigrantų iš Lietuvos Facebooko grupės. Pranešime bus apžvelgtas emigrantų FB grupių „kraštovaizdis“, jų turinio kategorijos ir funkcijos. Atsižvelgiant į šių dienų aktualijas, trumpai aptariama, kaip FB grupėse atsispindėjo su Covid-19 susiję iššūkiai ir gyvenimo pasikeitimai. Grupių turinio peržvalga rodo, kad grupės yra daugiausia orientuotos į pasikeitimą praktine informacija ir patarimais, tačiau detalesnis žvilgsnis į jų turinį atskleidžia skirtingas, svarbias jų galimo vaidmenis kryptis – palengvinti emigrantų funkcionavimą priimančioje šalyje, integraciją į priimančios šalies gyvenimą ir kultūrą; bendraujant su tėvynainiais, palaikyti ryšius diasporos viduje ir su kilmės šalies kultūra; palengvinti grįžimą ir reintegraciją į kilmės šalį. Daugiausia dėmesio pranešime bus skiriama migrantų tarpusavio bendravimo ir Lietuvos kultūros apraiškų emigrantų FB grupėse analizei.

Nuorodos: Kissau, Kathrin and Uwe Hunger (2010). The internet as a means of studying transnationalism and diaspora. In Rainer Bauböck and Thomas Faist (eds.), Diaspora and Transnationalism: Concepts, Theories and Methods. Amsterdam: Amsterdam University Press, 245–265.