Jolanta Malažinskienė
Vytauto Didžiojo universitetas.
Intymaus partnerio smurtas (IPV) – svarbi visuomenės sveikatos problema, žmogaus teisių ir laisvių pažeidimas, nusikaltimas. Pasaulio Sveikatos Organizacijos 2002 m. ataskaitoje IPV apibrėžtas, kaip bet koks elgesys, įskaitant fizinę agresiją, seksualinę prievartą, psichologinės prievartos veiksmus ir kontroliuojantį elgesį, sukeliantis fizinę, psichologinę ar seksualinę žalą smurto aukai. Jungtinių Tautų konvencijoje dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims (1979) smurtas prieš moteris įvardintas smurtu lyties pagrindu, vykstančiu dėl visuomeninės sex / gender / seksualumo, niekinančio moteriškumą, seksualines ir lyčių mažumas, sistemos. Johnson (2006) savo tipologijoje, kur trys iš keturių IPV formų siejasi su prievartine kontrole, smurtą prieš moteris sieja su kultūriniais, struktūriniais veiksniais, 97 proc. atvejais vykstantį dėl seksistinių nuostatų, asimetrinių lyčių galios santykių, kur dažniausia moterys – aukos, vyrai – smurtautojai. Connell (2009), įvedusi hegemoninio, labiausiai paplitusio, stereotipiško vyriškumo, įtvirtinančio dominuojančią vyrų poziciją moterų atžvilgiu, bei pabrėžto moteriškumo, įteisinančio moterų prieš vyrus nuolankumą, teigia, kad smurtas prieš moteris – tai socialinės kontrolės mechanizmas, vyrų pranašumo išlaikymo priemonė.
Straipsnio tikslas, paremtas smurto tipologija, kurią pateikė norvegų sociologas Galtung (1990), yra atskleisti smurtą artimoje aplinkoje kaip struktūrinių ir kultūrinių veiksnių, susipynusių tarpusavyje, sąveikaujančių tam tikru būdu, raišką Lietuvos atveju, smurtą vertinant ne kaip individualią, asmens problemą, bet kaip globalesnių struktūrų įtaką, nevienodos galios, ekonominės, politinės, socialinės, pasiskirstymo rezultatą. Darbo tikslas – atkreipti dėmesį į struktūrinių veiksnių, ne vienodai sukonfigūruojančių vyrų ir moterų padėtis, įtaką, apibrėžti kultūrines nuostatas, didinančias / mažinančias smurto tolerancijos lygį, ir privačius bei viešus hierarchinius sąveikos modelius, palaikančius smurtinius santykius. Straipsnyje pateikiami šešių moterų, patyrusių smurtą, interviu. Kokybinis tyrimas atskleidė moterų patirtį priešinantis smurtui ir psichologinei, fizinei bei seksualinei prievartai. Straipsnyje svarstomi galimi keliai moterų teisių įgyvendinimo nediskriminacijos pagrindais stiprinimui.
XIII Lietuvos sociologų draugijos konferencija 