Alina Norgėlaitė
Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos instituto doktorantė.
Staigus gimstamumo mažėjimas Centrinėje ir Rytų Europoje XX a. pabaigoje paskatino mokslininkus atlikti nemažai tyrimų, siekiant išsiaiškinti gimstamumo mažėjimo priežastis. Dažnai tyrėjai rėmėsi pirmojo ir antrojo demografinio perėjimo teorinėmis prieigomis, kurios didelį dėmesį skyrė atitinkamai visuomenės raidai ir kultūrinių – vertybinių pokyčių svarbai. Gimstamumo analizei neretai buvo pasitelkiamos ir ekonominės teorijos, kurios akcentavo struktūrinių ekonominių veiksnių poveikį. Pastaruoju metu vis dažniau kalbama, kad nagrinėjant gimstamumo problematiką, svarbu atsižvelgti ne tik į visuomenės raidą, kultūrinius pokyčius ar ekonominius rodiklius, bet ir į socialinių veiksnių individams sukeliamą neužtikrintumą ir pažeidžiamumą. Būtent neužtikrintumas dėl ateities apsunkina ilgalaikes pasekmes turinčių sprendimų, taip pat ir susijusių su vaikų susilaukimu, priėmimą. Šio pranešimo tikslas – atskleisti pagrindinius sociologinio kokybinio tyrimo „Šeimos ir nelygybės“, atlikto įgyvendinant mokslo projektą „Šeimos, nelygybės ir demografiniai procesai“, duomenų analizės rezultatus. 2018-2019 m. buvo atlikti biografiniai interviu su informantais, atstovaujančiais 1970-1984 gimimo metų kohortas. Šios kohortos tam tikruose socializacijos etapuose patyrė įvairių neužtikrintumo ir pažeidžiamumo veiksnių poveikį, kuris ypač stipriai buvo juntamas XX a. pabaigoje žlugus socialistinei sistemai. Analizei iš 88 interviu buvo atrinkti 36, kuriuose kalbama apie nėštumo planavimą. Interviu analizė atskleidė, kad gimstamumas siejamas su stabilumo ir užtikrintumo poreikiu. Pavyzdžiui, nors kohabitacija tapo gana įprasta partnerystės forma, santuokos institutas vis dar išlieka svarbus planuojant nėštumą ar susilaukus vaikų, nes gali užtikrinti tam tikrą saugumą moterims, palengvina tėvystės pripažinimą, suteikia daugiau garantijų skyrybų atveju.
XIII Lietuvos sociologų draugijos konferencija 