Skaitmeninės atskirties evoliucija Lietuvos Respublikos regionuose: lyginamoji perspektyva

Gintaras Žilinskas
Doc. dr., VDU PMDF Viešojo administravimo katedra.

Pranešimo idėja kilo viešoje erdvėje pasirodžius informacijai apie tai, kad dalis Lietuvos gyventojų susidūrė su sunkumais išsiimant Galimybių pasą. Jie negalėjo patvirtinti savo tapatybės, nes nesinaudojo elektronine bankininkystės arba neturėjo elektroninio parašo. Šis reiškinys yra vadinamas skaitmenine atskirtimi.

Pranešimo tikslas – ištirti skaitmeninę atskirtį Lietuvos regionuose lyginamuoju aspektu sudarant šios atskirties indeksą. Lyginami 2016 m. ir 2020 m. duomenys. Pranešime skaitmeninė atskirtis apibrėžiama kaip atotrūkis, kuris egzistuoja tarp tų, kurie turi prieigą prie informacijos, informacinių ir ryšių technologijų, jų įrenginių, ir tų, kurie tokio priėjimo neturi.

Tiriant skaitmeninę atskirtį, sudarytas Lietuvos regionų skaitmeninės atskirties reitingas ir įvertinamas regioninės politikos ryšys su skaitmeninės atskirties mažinimu. Taip pat apibūdinama Lietuvos regionų situacija skaitmeninės atskirties srityje Europos Sąjungos valstybių narių regionų kontekste.

Vertinant skaitmeninę atskirtį Lietuvos regionuose, naudojami Eurostato duomenys apie informacinių ir ryšių technologijų naudojimą namų ūkiuose. Skaitmeninės atskirties evoliucijai analizuoti buvo naudojami šie metodai: lyginamoji analizė, tiesinė koreliacinė ir faktorinė analizė. Nors yra vis daugiau skaitmeninės atskirties Lietuvos regionuose tyrimų, tačiau ankstesniuose tyrimuose nebuvo analizuojama Lietuvos regionų skaitmeninės atskirties evoliucija lyginamuoju aspektu ir Europos Sąjungos valstybių narių regionų kontekste.