(Re)migrantų pilietinis ir politinis indėlis: Lietuvos atvejis

Dr. Ingrida Gečienė-Janulionė
Vilniaus universitetas, mokslo darbuotoja.

Po Nepriklausomybės atgavimo Lietuva patyrė didžiulę emigracijos bangą, dėl kurios neteko beveik penktadalio šalies gyventojų (Migracija skaičiais 2021). Iš vienos pusės, tai lėmė protų nutekėjimą, darbo jėgos sumažėjimą ir spartų visuomenės senėjimą. Iš kitos pusės, tai didelis Lietuvos visuomenės transformacijos potencialas, nes didelė dalis migrantų dalis išvyko į išsivysčiusias demokratines Vakarų Europos ir Šiaurės Amerikos šalis, kuriose susidūrė su kitokia politinio ir pilietinio dalyvavimo kultūra. Galima prielaida, kad dalis migrantų perėmė šios kultūros elementus, kuriuos, palaikydami transnacionalinius ryšius su gimtine ar grįžimo į ją atvejais, gali perduoti likusiems Lietuvoje. Šio pranešimo tikslas – pristatyti migrantų pilietinio ir politinio dalyvavimo formas, motyvaciją perduoti tokio dalyvavimo patirtį ir sutinkamas kliūtis šio indėlio perdavimui. Pranešime remiamasi migrantų pilietinio ir politinio indėlio teorinėmis įžvalgomis (Keck ir Sikking 1998, Piper 2009, Tabar 2014, Kessler ir Rother 2016, Ahmadov ir Sasse 2016, ir kt.) bei 2019–2020 m. atliktais giluminiais interviu su 45 migrantais iš Lietuvos, iš kurių 15 yra sugrįžę į gimtąją šalį.