Regionų ekonominio produktyvumo nelygybės kaita: Baltijos šalių palyginimas (1995-2019)

Zenonas Norkus, Jurgita Markevičiūtė
Sociologijos ir socialinio darbo institutas, Filosofijos fakultetas, Vilniaus Universitetas.

Vienas Europos Sąjungos (ES) prioritetų – ekonominės ir socialinės konvergencijos tarp jos šalių narių spartinimas, taikant įvairias sanglaudos politikos (cohesion policy) priemones, kurios finansuojamos iš ES struktūrinių fondų. Vykstant (nors ir lėčiau, negu daug kas galėjo tikėtis) ekonominei ir socialinei konvergencijai tarp senųjų ir naujųjų ES šalių, išryškėjo nauja problema: auga socialinė ir ekonominė nelygybė tarp atskirų naujųjų ES narių šalių regionų. Lietuvoje ši problema žinoma vis didėjančios prarajos tarp metropolinio Vilniaus regiono ir kitų Lietuvos regionų pavidalu. Pranešime pristatomi ekonominės nelygybės tarp Baltijos šalių NUTS 3 regionų (teritorinių statistinių nomenklatūros trečio lygio vienetų) kaitos paskutiniais dviem dešimtmečio kaitos žvalgomosios kiekybinės analizės rezultatas. Ši analizė pagrįsta sigma ir beta konvergencijos/divergencijos perskyra. Sigma konvergencija pasireiškia mažėjančia regionų produktyvumo lygio (matuojamo BVP vienam gyventojui) dispersija, o beta konvergencija – spartesniu mažiau produktyvių regionų ekonominiu augimu. Be dispersiją matuojančio variacijos koeficiento, panaudoti jam giminingi nelygybės matai: vidutinis logaritminis nuokrypis, Theilo ir Gini indeksai. Atsižvelgiant į nebaigtą diskusiją dėl svertinių ir nesvertinių indeksų lyginamųjų privalumų ir trūkumų, suskaičiuotos abi (svertinė ir nesvertinė) šių indeksų versijos. Dėl mažo N dydžio (Lietuvoje yra 10, Latvijoje 6, o Estijoje tik 5 NUTS 3 regionai) beta koeficiento reikšmės net ir tik p=0,1 lygiu buvo statistiškai reikšmingos tik nedaugelyje regresijos modelių, kuriuose nepriklausomas kintamasis buvo regiono BVP vienam gyventojui, o priklausomas – vidutinis metinis BVP prieaugis per visą nagrinėjamą periodą ar per vieną iš jo subperiodų. Aptikta, kad ekonominio pakilimo laikotarpiais visose trijose Baltijos šalyse vyko regionų divergencija, o recesijos laikotarpiais – konvergencija. Ji vykdavo ne dėl spartesnio atsiliekančių regionų augimo, bet dėl to, kad sparčiau augusiuose regionuose BVP vienam gyventojui smukdavo daugiau, negu ekonomiškai depresyviuose. Lyginant Baltijos šalis, regionų produktyvumo skirtumai didžiausi yra Latvijoje, mažiausi – Lietuvoje, o Estija yra vidurinėje pozicijoje. Lietuviško tautinio folkloro dalimi tapusių Estijos ir Lietuvos „lenktynių“ kontekste tai yra gera žinia.

Pranešimas parengtas pagal tyrimą vykdant Baltijos mokslinių tyrimų programos projektą „Quantitative Data about Societal and Economic Transformations in the Regions of the Three Baltic States during the Last Hundred Years for the Analysis of Historical Transformations and the Overcoming of Future Challenges (BALTIC100)“.