Vylius Leonavičius
Sociologijos katedra, Vytauto Didžiojo universitetas.
Staigūs ir milžiniški politiniai, ekonominiai ir socialiniai struktūriniai Lietuvos visuomenės pokyčiai prieš 30 metų sudarė naujas visuomenės raidos sąlygas, kuriose įvairios amžiaus kohortos turi skirtingas pasirinkimo galimybes, skirtingai konstruoja savo gyvenimo trajektorijas, skirtingai išgyvena pasitikėjimo aplinka ir saugumo jausmą. Vienų amžiaus kohortų, kurios buvo socializuotos totalitarinėje sovietų sistemoje, buvo suvaržytos individų teisės laisvai reikšti savo mintis ir veiklas. Kitos kohortos, kurios buvo socializuotos jau nepriklausomoje Lietuvoje, galėjo laisviau reikšti savo nuomonę ir reikalauti savo pilietinių teisių. Totalitarinio režimo ir demokratinės visuomenės tvarka skirtingai veikia ne tik žmonių galimybes reikšti savo požiūrius ar įgyvendinti savo tikslus ir galimybes keisti esamą tikrovę, bet veikia ir jų nuostatas į viešojo visuomenės gyvenimo elgesio normas. Moderniųjų visuomenių etinis asmens elgesio reguliavimas, asmens veiksnumas (personal agency) arba galėjimas įtakoti pokyčius bei pasitikėjimas artima ar tolimesne socialine aplinka tarpusavyje glaudžiai persipynę. Negalėdami laisvai rinktis ir veikti, keisti aplinkos bei prisiimti atsakomybės, individai linkę labiau nepasitikėti viešosios erdvės tvarka, tad normų laikymąsi vertina skeptiškiau. Skirtingi kohortų požiūriai gali būti aiškinami ne tik skirtumais tarp totalitarinio režimo ir demokratinės visuomenės, bet ir skirtingoms moderniųjų visuomenių tipams būdingomis nuostatomis. Analizuojant skirtingų kohortų asmens veiksnumo galimybių subjektyvų vertinimą, galima identifikuoti skirtingus asmens veiksnumo pavidalus, būdingus skirtingiems modernybės tipams. Pranešime trumpai pristatomos modernizacijos teorijos (U. Beck, A. Giddens, R. Inglehart), kurios atskleidžia ir tipologizuoja individualaus veiksnumo ir struktūrinės arba institucinės determinacijos sąveiką ir ryšį su viešųjų normų pažeidimų vertinimu. Analizėje naudojami Europos vertybių tyrimo 1990 metų bangos (1000 tiriamųjų) ir 2020 m. apklausos (3000 tiriamųjų) Lietuvos visuomenės duomenys. Duomenų analizė atskleidė, kad viešųjų normų pažeidimų vertinimai reikšmingai susijęs su individualiu veiksnumų ir pasitikėjimų socialine aplinka bei skiriasi tarp 1990 ir 2020 metų 18-25 metų kohortų.
XIII Lietuvos sociologų draugijos konferencija 