Pokyčiai dizaino profesijoje: ką ir kaip tyrinėja dizaineriai?

Jūratė Černevičiūtė
Vilniaus dailės akademija, VilniusTech. Profesorė, dr.

Dizaino diskurse vyksta intensyvios diskusijos tiek apie kintantį dizaino ir dizainerio profesinį tapatumą, tiek ir apie tai, kokie tyrimai būdingi dizaino tyrimams ir apskritai, ar dizaino tyrimai remiasi jau susiformavusiai socialinių mokslų metodais, ar ieško specifinių, dizaino tyrimų specifikai tinkančių tyrimo metodų.

Nusistovėjusi praktika dizaino industrijoje remiasi nuostata, kad kai tik dizaineriai įgyja techninius ir meninius gebėjimus, tokius kaip piešimas, vizualizacija, gamyba, modelių kūrimas, tipografija ar maketavimas – gebėjimus, kurie yra reikalingi atskiroms dizaino sritims – manoma, kad jie įvaldė dizaino „meną“. Kai dizaineriai tobulina savo profesinius gebėjimus iki priimtino lygio, tikimasi, kad jie išsiskirs tam tikra technika ar kūrybos stiliumi. Dizaineriai samdomi, atsižvelgiant į jų gebėjimus ir kūrybiškumą.
Dizainas vystosi ir bręsta kaip profesija, dizaino apibrėžimai keičiasi ir plečiasi – naujoms problemoms reikia naujų žinių – tarpdisciplininių tyrimų poreikis dizaino srityje tampa vis svarbesnis.

Dizaino srityje veikia kelios mokslinių tyrimų bendruomenės – naudotojo patirties tyrinėtojai, etnografai, sociologai, vadybininkai, kompiuterių mokslininkai ir inžinieriai, taip pat „praktika pagrįstos“ mokslinių tyrimų bendruomenės.

Dizaino tyrimus siūloma skirstyti šia metodologines prieigas: laboratorinius, lauko tyrimus ir grindžiamus menu bei dizainu (Koskinen ir kt. 2011). Menu ir dizainu grindžiama prieiga remiasi eksperimentavimu ir artina dizaino tyrimus prie šiuolaikinio meno. Diskusijoje apie dizaino tyrimų pobūdį, reiškiama nuomonė, kad lavinimas menais padeda fiksuoti trumpalaikes vaizduotės akimirkas, kurių neužčiuopia tradiciniai socialinių mokslų tyrimai. Dizaineriai įsivaizduoja problemas ir galimybes, siekdami suprasti kas būtina arba ne. Dizaino tyrimų esmė yra išgauti natūralaus ar dirbtinio pasaulio patikimas žinias, kad šios jos būtų prieinamos kitų kartotiniam naudojimui. Tyrimu pripažįstama dizainerio-praktiko savojo kūrinio refleksija ir jos rezultatų komunikacija (Cross, 2006).

Pranešime bus aptartas kultūrinio zondavimo (cultural probe) metodu vykdytas tyrimas, priskiriamas menu ir dizainu grindžiamai prieigai, vykdytas VDA Grafinio dizaino katedroje 2020-2021m.m.