Giedrė Strakšienė
KU SHMF, Socialinių pokyčių studijų centro mokslo darbuotoja.
Ilona Klanienė
KU, SHMF, Pedagogikos katedros profesorė.
Posakis, kad mokykla yra ne tik mokymo vieta, bet ir antrieji namai, keičiasi, dabar galime sakyti, kad namai yra ne tik gyvenamoji vieta, bet ir mokykla. Išnykus fizinei aplinkai ir mokymui persikėlus į virtualią erdvę, ugdymo praktikoje vis dažniau susiduriame su mokymo aplinkos klausimais, kurie kelia įvairių pasvarstymų apie pamokos erdvės sampratą, galimybę mokiniui laisvai ir saugiai jaustis, būti išgirstam ir suprastam mokytojo. Kaip pedagogas, mokydamas nuotoliniu būdu, kuria ugdymo procesui palankų mikroklimatą, kad mokiniai jaustųsi emociškai saugūs, sveiki ir mokymosi procesas vyktų sėkmingai?
Nuotolinis mokymas nėra naujiena Lietuvoje, tačiau pandeminis laikotarpis švietime padėjo suvokti, kad toks mokymas nėra vien apsirūpinimas informacinėmis technologinėmis priemonėmis ir mokėjimas jomis naudotis. Nuotolinio mokymo forma reikalauja ne tik ugdymo turinio ir jo organizavimo pertvarkos (Kazragytė, 2020), tačiau ir socialinės erdvės, kurioje vyksta sąveika tarp mokinių ir mokytojo, persvarstymo. Mokymosi aplinkas tyrinėję mokslininkai pabrėžia, kad socialiniai aspektai ugdymo aplinkoje (mokinio nuotaika, mokytojo elgesys, mokinių tarpusavio santykiai) daro reikšmingą įtaką mokinio individualiems pasiekimams (Muijs, Reynolds, 2011; Helmke, 2012; Simonaitienė, Augustinienė, 2021, Gevorgianienė 2020 ir kt.).
Tyrimas atskleidė, kad mokytojai pradeda pripažinti „kitokio“ ugdymo erdvę, nes išnyksta jutimais gaunama informacija, o dėl segmentuoto vaizdo, mažiau galimybių stebėti visumą, išgirsti mokytojo ar bendraklasių atsakymus, paaiškinimus. Pasak apklaustųjų, edukacinė erdvė tapo „tąsi“, sunkiai nusakoma, atsiranda savos ir svetimos bendruomenės sampyna, šeimos narių (tėvų, brolių, seserų), esančių toje pačioje mokymosi erdvėje vaidmens priskyrimo painiava, kartais sudėtinga identifikuoti ugdymo proceso dalyvius ir pan. Tyrimas parodė, kad socialiai saugios ir ugdymui palankios aplinkos kūrimas taikant nuotolinį mokymą kelia daug papildomų klausimų: kaip atpažinti emocinius sunkumus, kai mokiniai „už ekrano“ fiziškai nepasiekiami, kaip teikti jiems pagalbą, kokias priemones ir kaip taikyti. Kita vertus, mokytojų nuomone, palankios ugdymo aplinkos kūrimas suteikia didesnės galimybes vykdyti įtraukųjį ugdymą, tenkinant individualius mokinių poreikius bei glaudžiau bendradarbiauti su tėvais, užtikrinant kokybiškesnį ugdymą.
Raktiniai žodžiai: nuotolinis mokymas, ugdymo aplinka, pamokos erdvė, mokytojas, mokinys
XIII Lietuvos sociologų draugijos konferencija 