Nuostatų apie gyvenimo eigos įvykius sąsajos su materialiomis ir pomaterialiomis vertybėmis tarp vieno asmens namų ūkių Baltijos šalyse

dr. Apolonijus Žilys
lektorius, VDU, Sociologijos katedra.

Gyvenimas po vieną ar vieno asmens namų ūkis yra specifinė gyvenimo organizavimo forma, kurios dalis poindustrinėse šalyse auga. Ji apibūdina įvairias situacijas asmens gyvenimo cikle, o gyvenančių po vieną socialinės grupės yra heterogeniška. Visgi, gyvenimas po vieną dominuoja tarp vyresnio amžiaus asmenų ir moterų, o ši grupė susilaukė didelio susidomėjimo tarp Lietuvos sociologų (Mikulionienė ir kt. 2018, Mikulionienė ir kt. 2021, Rapolienė ir kt. 2018). Dažniausiai ši grupė ir apskritai gyvenimas po vieną analizuojamas sociologų kaip vienišumo, asmeninių socialinių tinklų erozijos ar socialinės izoliacijos rizika, arba kaip individualizacijos revoliucijos rezultatas visuomenėje, kai asmuo yra išlaisvintas nuo gyvenimo drauge su kitais ir kaip asmeninės nepriklausomybės įprasminimas pomaterialių vertybių dominuojamoje visuomenėje (Klinenberg 2013, Kislev 2018, 2019).

Šis pranešimas siekia atskleisti kaip normatyvinės gyvenimo eigos nuostatos (susijusios su šeiminio ir asmeninio gyvenimo įvykių vertinimais) yra susijusios su materialiomis ar/ir pomaterialiomis vertybinėmis tarp Lietuvos, Estijos ir Latvijos vieno asmens namų ūkių. Visgi, gyvenimas po vieną kaip gyvenimo eigos organizavimas nereiškia, kad tokie namų ūkiai neturi normatyvinių supratimų apie tinkamiausią amžių pradėti ar laiku užbaigti svarbius asmeninio ir šeiminio gyvenimo sprendimus (kaip savarankiško gyvenimo pradžia, įsiliejimas į darbo rinką, partnerystės ir santuokos, ar net tėvystės startai) (Billari, Liefbroer, 2010; Settersten, Hagestad, 1996; Spéder, Kapitány, 2009). Normatyviniai įsitikinimai apie amžiaus terminus įgyvendinti svarbius gyvenimo sprendimus leidžia nusibrėžti gyvenimo kelio perspektyvą, mobilizuoti savo sprendimus ir planuoti savo gyvenimą (Giddens 1990; Beck, Beck-Gernsheim 2002). Dažnai socialinės normos siejamos su amžiumi ir asmeninio bei šeiminio gyvenimo etapais yra padiktuotos socialinių institucijų (Billari ir kt. 2010; Mayer 2000). Vieno asmens namų ūkis tampa išskirtine grupe, nes tie sprendimai nebuvo priimti arba priimti taip, kad liekama gyventi savarankiškai. Pristatyme atskleisti normatyvinio gyvenimo eigos ir materialių ir pomaterialių vertybių sąsajas pasinaudojant 2019 m. Europos socialinis tyrimo duomenimis (gyvenimo eigos ir Š. Švarco žmogiškųjų vertybių modulių klausimais) tarp vieno asmens namų ūkių.