Nuo pokomunistinės transformacijos traumos iki covid-19 sąmokslo teorijų? Lietuvos gyventojų tikėjimo sąmokslo teorijomis veiksnių analizė

Ainė Ramonaitė
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė.

Pastaruoju metu visame pasaulyje išplito sąmokslo teorijos, susijusios su covid-19 pandemija. Pavyzdžiui, tikima, kad koronavirusas sukurtas tyčia, kad tai globalių pastangų prievarta paskiepyti visą žmoniją dalis ir pan. Nors anksčiau manyta, kad sąmokslo teorijoms tiki nedidelė dalis patalogiškų žmonių, dabartiniai tyrimai rodo, kad sąmokslo teorijoms tiki ir psichiškai normalūs žmonės ir kad tikinčiųjų sąmokslo teorijomis, ypač krizių situacijoje, gali būti labai didelis procentas, kartais net daugiau nei pusė visuomenės. Be to, ne vienas tyrimas patvirtina, kad tikėjimas su covid-19 susijusiomis sąmokslo teorijomis reikšmingai veikia žmonių elgesį: mažina paklusimą specialistų rekomendacijoms, norą skiepytis ir pan. Taigi siekiant suvaldyti pandemijos sukeltą krizę, labai svarbu suprasti, kaip plinta sąmokslo teorijos, kokie veiksniai skatina jomis tikėti.

Pranešime analizuojama, kiek Lietuvos gyventojai tiki su covid-19 susijusiomis sąmokslo teorijomis ir nuo ko tai priklauso. Analizei naudojami reprezentatyvios 2020 m. porinkiminės apklausos, kurioje buvo su covid-19 sąmokslo teorijomis susijusių klausimų blokas, duomenys. Pranešime, viena vertus, patvirtinama svarba tokių faktorių, kaip pasitikėjimas politinėmis institucijomis, mokslininkais, žiniasklaida, populistinės nuostatos ir pan., kurie analizuoti ir kitų šalių tyrimuose, kita vertus, jame atskleidžiami specifiniai sąmokslo teorijų plitimą Lietuvoje lemiantys veiksniai, susiję su pokomunistinės transformacijos traumos pasekmėmis.