Nuo intencijos iki praktikos: pranešėjų instituto realizavimas Lietuvos viešajame sektoriuje

Arvydas Mikalauskas
Vytauto Didžiojo universiteto, PMDF, Viešojo administravimo katedros lektorius.

Nepaisant prieštaringų / aštrių diskusijų ir kontraversiškų vertinimų, per pastaruosius porą dešimtmečių demokratinėse valstybėse buvo įtvirtinti pranešėjų apsaugos instrumentai. Lietuvoje pranešėjų apsaugos reglamentavimas įsigaliojo nuo 2019 m. Šio instituto esmė: sudaryti saugias sąlygas pilietiškiems ir drąsiems darbuotojams ginti viešąjį interesą, informuojant atsakingus asmenis ir / ar institucijas apie galimas grėsmes.

Pristatomo tyrimo tikslas – išskleisti tarnautojų motyvacijos (siauresne prasme – etoso) potencialią įtaką sprendimui pranešti apie organizacines negeroves. Apsisprendimą informuoti apie problemas veikia įvairūs kontekstiniai, situaciniai, individualūs, techniniai (pvz., vidinis ar išorinis pranešimo kanalas) ir kt. veiksniai; vis dėlto, itin aktualus yra pasitikėjimo dėmuo (bendradarbiais, vadovais, organizacija ir teisėsauga apskritai). Taigi, tarnautojo etoso „diktuojamos“ elgsenos realizacijai svarbios ir individualios intencijos, ir institucijų inspiracijos bei pačios valstybės tarnybos modelis.

Tyrimas grindžiamas akademinio diskurso sinteze (pristatant įvairių valstybių patirtis) bei antriniais Lietuvos valstybės institucijų teikiamais statistikos šaltiniais, pavyzdžiui: valstybės tarnautojų apklausomis (tyrimais, skirtais nustatyti darbuotojų toleranciją korupcijai ir etikos pažeidimams, institucijų metinėmis veiklos ataskaitomis) bei pasitikėjimo valstybės tarnautojais tyrimais.