Naujienų žiniasklaidos dėmesio ciklai mokytojų darbo apmokėjimo reformos komunikacijoje

Eimantė Zolubienė
mokslo darbuotoja, Kauno technologijos universitetas.

Jurgita Jurkevičienė
vyresnioji mokslo darbuotoja, lektorė; Mokslo grupė „Pilietinė visuomenė ir darnus vystymasis”, Kauno technologijos universitetas.

Šiame pranešime pristatoma ir empiriniu pavyzdžiu iliustruojama A. Downs problemų dėmesio ciklų (angl. issue attention cycles) idėja bei jos apraiškas Lietuvos internetinės žiniasklaidos kuriamame diskurse. Amerikiečių mokslininkas Anthony Downs dar 1972 m. pasiūlė konceptualų modelį, leidžiantį laipsniškai analizuoti dėmesio politinėms problemoms vystymosi trajektorijas. Kaip rodo kitų mokslinių studijų rezultatai (Wang, Guo, 2018; Lörcher, Neverla, 2015 ir kt.), šis modelis gali būti naudingai pritaikomas ir žiniasklaidos dėmesiui įvairioms sociopolitinėms problemoms tirti. Pasak Hanberger (2001), viešosios politikos problemos yra socialiai arba politiškai sukonstruotos. Tad žiniasklaida, pasitelkdama savo gebėjimą prioritetizuoti įvykius bei tikslingai pasirinkdama naujienų pristatymo rėmus, gali kurti tendencingas politikos problemų reprezentacijas. Pavyzdžiui, nurodydama, kaip problemos sprendimui siūlomos politinės priemonės gali paveikti suinteresuotų grupių atstovų gyvenimus.

Viena iš intensyviai viešame Lietuvos naujienų diskurse aptartų politinių problemų – etatinio mokytojų darbo apmokėjimo tvarkos pokyčiai. Tai – ilgalaikis valdžios ir švietimo atstovų bendruomenės diskusijos rezultatas, kuriuo buvo siekiama didinti šalies mokytojų socio-ekonominį saugumą ir stabilumą, užtikrinti teisingesnį jų darbo apmokėjimą. 2018 m. vykęs pirmasis pokyčių etapas sulaukė didelio profesinių sąjungų pasipriešinimo – neterminuoto streiko, kuris daugiau kaip mėnesį dominavo šalies naujienų darbotvarkėje.

Tad šio pranešimo tikslas – nustatyti, kokio pobūdžio problemos gyvavimo ciklas buvo būdingas šios problemos komunikacijai. Pranešime pristatoma empirinė medžiaga surinkta mišria tyrimo prieiga paremto žiniasklaidos turinio tyrimo metu. Tyrimo duomenų laikotarpis apsiriboja 2016 m. gruodžio 13 d. – 2020 rugsėjo 1 d. laikotarpiu. Tyrimo imtį sudaro 574 naujienų straipsniai, kuriuose bent kartą buvo tikslingai pavartoti tyrimo raktažodžiai. Tyrimo duomenų šaltiniai – du populiariausi Lietuvos internetinių naujienų šaltiniai: DELFI ir 15min.lt.

Pranešimas yra Lietuvos mokslo tarybos finansuojamo projekto „Politikos problemų gyvavimo ciklai Lietuvos žiniasklaidoje“ dalis (Nr. S-MIP-20-14).