Lyčių lygybė vaikų priežiūroje – socialinės politikos ar privataus gyvenimo klausimas?

dr. Vilana Pilinkaitė Sotirovič
Lietuvos socialinių mokslų centras.

dr. Vita Kontvainė
Lietuvos socialinių mokslų centras.

Pastaraisiais dešimtmečiais atliekami tyrimai rodo, kad nepaisant iškeltų lyčių lygybės tikslų, Lietuvoje išlieka stiprios tradicinius lyčių vaidmenis šeimoje palaikančios socialinės nuostatos, o iki šiol įgyvendinta socialinė politika, nors ir duoda nedidelį postūmį keisti nusistovėjusias normas, vis dar yra nepakankama reikšmingesniems pokyčiams pasiekti. 2019 m. Europos lyčių lygybės indeksas rodo, kad bene didžiausias atotrūkis tarp vyrų ir moterų Lietuvoje išlieka laiko, skiriamo vaikų priežiūros ir namų ruošos darbų srityje – moterims tenka didesnė priežiūros namuose našta, ir tai nulemia kliūtis jų užimtumui, geresnėms darbo ir karjeros galimybėms, atlyginimo atotrūkio mažėjimui, taip pat ilgainiui lyčių lygybei įsitvirtinti visuomenėje (EIGE, 2019: 87). Pranešimo metu bus pristatyti 2020 m. pranešimo autorių atlikto tyrimo duomenys, kuriame įvertinti pagrindiniai dabartinės socialinės politikos trūkumai skatinant vienodą abiejų tėvų įsitraukimą į vaiko priežiūrą. Remiantis teorine prieiga, nagrinėjančia „galimybių arba pasirinkimų struktūrą“ (Lomazzi, Israel, Crespi, 2019; Scambor, Gartner, 2019), tyrime kritiškai analizuota esama apmokamų vaiko priežiūros atostogų sistema, šeimos ir darbo derinimo priemonės ir vaikų priežiūros paslaugų prieinamumas. Analizuojant esamos socialinės politikos poveikį nuostatų kaitai, tyrime buvo atlikta 18–45 metų vyrų, turinčių vaikų iki 18 metų, apklausa, kurios rezultatai rodo, kad palyginus tėvystės atostogas ėmusius ir jomis nesinaudojusius vyrus, matyti nedideli poslinkiai link didesnio balanso šeimose, tačiau jie išlieka minimalūs.