Lietuvos piliečių ir interesų atstovavimas Europos Parlamente: EP narių ir gyventojų nuomonės lyginamoji analizė

Sima Rakutienė
Vytauto Didžiojo Universiteto, Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto docentė, vyresnioji mokslo darbuotoja, Regionistikos katedros vedėja.

Remiantis Eurobarometro pastarųjų metų sociologiniais tyrimais pastebima, kad Lietuva išlieka tarp 3 euro-optimištiškiausių ES šalių narių bei pasitiki ES institucijomis, tačiau tuo pačiu nacionalinėse apklausose dauguma lietuvių pažymi, jog neturi pakankamai informacijos apie išrinktų EP narių veiklą bei priimtų sprendimų naudą, o dalyvavimas EP rinkimuose padidėjo tik tuomet, kai jie buvo sugretinti su LR Prezidento rinkimais. Piliečių suvokimas apie skirtingas ES institucijas, jų sprendimo priėmimo būdus bei šalies atstovavimą yra gana žemas. Kaip galima pagerinti komunikavimo ir piliečių bei šalies interesų atstovavimo procesus? Koks yra Lietuvos piliečių požiūris į EP narių veiklą Europos Parlamente ir ar jie gauna pakankamai informacijos ir žinių apie šias veiklas? Kokie yra skirtingų piliečių grupių požiūriai ir lūkesčiai? Pranešimas yra paremtas LMT finansuojamo mokslinio tyrimo (sut. Nr. S-LIP-19-65) „Lietuvos piliečių ir interesų atstovavimas Europos Parlamente“ rezultatais. Mokslinis tyrimas vykdytas 2019-2021 m., kurio metu buvo surinkti kokybinio pobūdžio pusiau-struktūruoti interviu su EP nariais bei vykdyta sociologinė (omnibus tipo) Lietuvos gyventojų apklausa.