Dr. Viktorija Baranauskienė
Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos instituto Regionų ir miestų tyrimų skyriaus mokslo darbuotoja.
Dr. Donatas Burneika
Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos instituto Regionų ir miestų tyrimų skyriaus vyriausiasis mokslo darbuotojas.
Dr. Edis Kriaučiūnas
Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos instituto Regionų ir miestų tyrimų skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas.
Dr. Rūta Ubarevičienė
Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos instituto Regionų ir miestų tyrimų skyriaus mokslo darbuotoja.
Pastaruoju metu nuolat diskutuojama kokie yra realūs Lietuvos periferinių teritorijų gyventojų transformacijos mastai vykstant intensyviems depopuliacijos procesams. Norint tiksliai įvertinti gyventojų ir urbanizacijos procesų transformaciją, reikia turėti tikslius duomenis apie šalies gyventojus, tačiau iki šiol skirtingi duomenų šaltiniai, kaupiantys duomenis apie šalies nuolatinius gyventojus, „piešdavo“ skirtingą šalies vaizdą, ir buvo sudėtinga įvertinti miesto ir kaimo gyventojų skaičių, todėl kalbėti apie sėkmingą regioninės politikos vykdymą nėra tikslinga. Šio pranešimo metu bus pristatyti dviejų pagrindinių duomenų šaltinių (VĮ Registrų centro ir Lietuvos statistikos departamento), kaupiančių duomenis apie šalies nuolatinius gyventojus. Gyventojų skaičiaus analizė pateikiama 2001–2018 m. laikotarpiu remiantis V. Baranauskienės (2019) sudaryta Lietuvos seniūnijų urbanizacijos lygio tipologija lyginant su Lietuvos statistikos departamento pateikiamais duomenis apie miesto ir kaimo gyventojus. Pagal autorės sudarytą urbanizacijos tipologiją, 2018 m. sausio 1 d. Lietuvos neurbanizuota šalies teritorija užėmė apie 64 proc. šalies teritorijos ploto, kur gyveno mažiau nei penktadalis šalies gyventojų, kai tuo tarpu Lietuvos statistikos departamentas skelbia, kad kaime gyvena trečdalis Lietuvos gyventojų. Pranešimo metu bus pateikiama urbanizuotų ir neurbanizuotų teritorijų samprata ir Lietuvos apgyvenimo teritoriniai ypatumai, kuriuos lėmė suintensyvėję migracijos procesai. Tyrimą finansuoja Lietuvos mokslo taryba (sutarties Nr. S-MIP-21-57).
XIII Lietuvos sociologų draugijos konferencija 