Dovydas Vidzbelis
doktorantas, LSMC Regionų ir miestų tyrimų skyrius.
Šiuolaikinėse demokratijose kiekvienas pilietis turi galimybę dalyvauti rinkimų procese, tačiau ne visi šia galimybe ir teise pasinaudoja. Mažas dalyvavimas rinkimuose ne tik mažina valdžios legitimumą, bet ir sudaro blogesnes prielaidas pilietinės visuomenė plėtrai. Rinkiminio aktyvumo skirtumai gali būti nulemiami įvairių veiksnių, bet jie išryškėja ir lyginant rinkėjų demografines, socialines ar ekonomines charakteristikas. Daugumoje valstybių išsiskiria tam tikros tendencijos kalbant apie rinkėjų amžių – jaunesni rinkėjai kur kas rečiau balsuoja rinkimuose nei vyresni. Visose šalyse rinkimų aktyvumo skirtumai turi ir teritorinę dimensiją. Skirtingą rinkėjų aktyvumą galima stebėti įvairiuose masteliuose pradedant skirtingomis valstybėmis, jų regionais ir baigiant gyvenamaisiais kvartalais miesto viduje.
Šis tyrimas, kurio tikslas yra atskleisti skirtingo amžiaus rinkėjų aktyvumo teritorinius skirtumus, atliktas LR vyriausiosios rinkimų komisijos pateiktų statistinių duomenų pagrindu. Buvo nustatyta, kad Lietuvoje taip pat ryški jaunimo balsavimo problema. Lietuvos Respublikos rinkimuose jauni piliečiai būna pasyviausi lyginant su vyresnio amžiaus rinkėjais, aktyvumo skirtumas gali siekti iki 20 procentinių punktų skirtingose amžiaus grupėse. Iš pateiktų duomenų galima matyti, kad bendras jaunimo aktyvumo rodiklis kiekvienuose rinkimuose auga ir situacija gerėja net COVID-19 pandemijos kontekste. Tam tikrose didžiųjų miestų apylinkėse, jaunų rinkėjų aktyvumas net didesnis nei bendras šalies rodiklis, tačiau kartu didėja jo teritorinė diferenciacija. Šalies metropoliniuose centruose jaunimo aktyvumas didesnis, o daugumoje periferinių regionų apylinkių jauni rinkėjai darosi pasyvesni. Tokia struktūra visiškai priešinga Lietuvos bendro rinkiminio aktyvumo teritorinei struktūrai (nuo rytinės šalies dalies link vakarinės rinkėjų aktyvumas mažėja) ir daugiau sąsajų turi su Vakarų demokratijomis, kur susiformavusi takoskyra tarp miesto ir kaimo rinkėjų. Tokia situacija dar kartą patvirtina kituose tyrimuose akcentuojamą šalies vystymosi poliarizaciją centrų – periferijų ašyse.
XIII Lietuvos sociologų draugijos konferencija 