Doc. dr. Rūta Brazienė
Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos institutas, Vyriausioji mokslo darbuotoja.
Justina Krauledaitė
Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos institutas, doktorantė.
Vienas iš prioritetinių šiuolaikinės gerovės valstybės tikslų yra tvarios plėtros ir gerbūvio užtikrinimas savo piliečiams pasitelkiant socialinės politikos priemones. Ypač aktualu užtikrinti socialiai pažeidžiamų grupių integravimąsi į visuomenę ne tik ekonominiu, bet ir socialiniu aspektu. Darbo rinkos požiūriu jaunimas yra socialiai pažeidžiama visuomenės grupė. Jaunimo nedarbo mažinimas ir veiksmingas įtraukimas į darbo rinką yra vienas iš Europos Sąjungos (toliau ES) politinės strategijos prioritetinių veiksmų. Ekonominė krizė, kuri lėmė aukštą jaunimo nedarbo lygį, todėl jauni žmonės atsidūrė socialinės atskirties rizikos grupėje. Kylantys jaunimo nedarbo rodikliai atskleidė ypač ekonominio nuosmukio laikotarpiu niekur nedirbančio ir nesimokančio jaunimo sudėtingą padėtį visuomenėje. Šiame pranešime analizuojamos ir pristatomos Lietuvos dirbančio bei jaunimo nuostatos dėl darbinės karjeros. Teorinis tyrimo modelis remiasi Zygmund Bauman takios modernybės teorija ir Pierre Bourdieu individo socialinio kapitalo teorija. Tiriami tokie veiksniai kaip nedarbo pagal įgytą išsilavinimą priežastys, studijų programos pasirinkimo motyvai, darbo keitimo priežastys (kitame mieste ir/ar užsienyje), nedarbo priežastys, darbo paieškos būdai, darbo Lietuvoje ir užsienyje preferencijos. Empirinėje analizėje naudojami „Jaunimo problematikos tyrimo“ (2020) pirminiai statistiniai duomenys, sudaryti suminiai rodikliai, atlikta faktorinė analizė. Tyrimo rezultatai parodė jaunimo preferencijas ir siekiamybę didesnio atlyginimo, dėl kurio keistų darbo vietą, išvyktų į kitą miestą ar net užsienį. Jaunuoliai nebėra užtikrinti dėl savo gyvenimo pasirinkimų (kurti šeimą, mokytis ar studijuoti), todėl siekiama finansinio stabilumo kaip garantijos. Socialinio ir kultūrinio kapitalo kaupimas yra itin svarbus žemesnio socialinio sluoksnio asmenims, kurie nevaldo kitų išteklių kaip materialios gėrybės. Pandemijos (ar kitos krizės metu) sukelti padariniai darbo rinkoje ir joje vykstantys pokyčiai atskleidė pažeidžiamų grupių kaip nedirbančio ir nesimokančio jaunimo sudėtingą padėtį ir įtraukties būtinumą.
XIII Lietuvos sociologų draugijos konferencija 