Lietuvos gyventojų mirtingumo tendencijos ir jų sąsaja su epidemiologinio perėjimo teorija 1849-1921 m. laikotarpiu

Dovilė Bugienė
Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos institutas, jaunesnioji mokslo darbuotoja.

Pranešimas skirtas pristatyti atliktą tyrimą, kuriame naudojant istorinius mirtingumo duomenis, surinktus iš archyvinių dokumentinių šaltinių (bažnyčių mirties metrikų aktų knygų), buvo vertintas Lietuvos miesto ir kaimo gyventojų mirtingumas 1849-1921 m. laikotarpiu sąryšyje su epidemiologinio perėjimo teorija. Duomenų apie Lietuvos gyventojų mirties priežasčių struktūrą XIX a. vid. – XX a. pr. laikotarpiu nėra surinkta, todėl atsižvelgiant į turimus negausius istorinės demografijos mirtingumo proceso srityje informacijos šaltinius, šis tyrimas yra  svarbus ir aktualus istoriniam Lietuvos mirtingumo raidos vertinimui bei patikslinantis iki šiol turėtą informaciją. Bažnyčių mirties metrikų aktų knygos yra vertingas informacijos šaltinis įvairių demografinių procesų raidos vertinimui, kadangi iki 1940 m., kuomet įvesta civilinė metrikacija, bažnyčių metrikų aktų knygos buvo praktiškai vieninteliai oficialūs gyventojų registracijos dokumentai, ir šiame tyrime pirmą kartą panaudotos istoriniam Lietuvos mirtingumo raidos vertinimui epidemiologinio perėjimo kontekste. Tyrimo imtis – 28511 tiriamųjų. Remiantis surinktais duomenimis atlikta mirtingumo analizė pagal mirusiųjų amžių, lytį, sezoniškumą, gyvenamąją vietovę, taip pat įvertinta Lietuvos miesto ir kaimo gyventojų mirties priežasčių struktūra laikotarpiu nuo 1849 m. iki 1921 m. ir jos sąsajos su epidemiologinio perėjimo teorija. Pranešime bus pristatyti minėto tyrimo metu gauti rezultatai.