Laimės siekis: naratyvai ir strategijos

Giedrė Plepytė-Davidavičienė
LSMC, doktorantė.

Laimės normatyvinės kategorijos diskursyviai cirkuliuoja šiuolaikinėse visuomenėse. Tokios kategorijos suteikia ir įtvirtina normatyvinius laimingo gyvenimo modelius, kurių individai yra priversti siekti (Ahmed 2010, Cabanas and Illouz, 2019). Asmenys vertina save ir savo gyvenimus, o tuo pat metu yra vertinami kitų, pagal tai, kiek jie atitinka ar neatitinka normatyvinį “laimingo žmogaus” idealą. Taigi, laimė susijusi su tuo, kaip žmonės suvokia save ir savo tapatybę. Laimingas gyvenimas tampa asmeninių transformacijos istorijų, kurioms būdingas terapinis naratyvas, galutiniu tikslu (Cabanas, Illouz 2018). Terapiniai naratyvai tai tekstai apie Save ir apie įvykius, kurie padeda tapti laimingu, ar – dažniausiai – apie kliūtis, kurios trukdo pasiekti laimę (Lerner 2013). Laimės pasakojimai yra susiję su nuolatine asmenine kova tiek su vidine įtampa, tiek su išorinėmis aplinkybėmis ir su nuolatiniu savęs tobulinimu (Cabanas ir Illouz, 2019).

Terapinis naratyvas yra ryškus savi-pagalbos mokytojų, siūlančių įvairias praktikas ar patarimus, kaip tapti laimingais, pasakojimuose. Asmeninėmis transformacijos istorijomis jie dalinasi su klientais ar viešoje erdvėje, tokiu būdu pateikdami save kaip pavyzdį žmogaus, kuris įveikė kliūtis ir dabar gali dalintis savo patirtimi su kitais. Savi-pagalbos mokytojai tampa dvigubais herojais, kurie patyrė kančias, tačiau sugebėjo jas nugalėti ir tapti tuo, kuo dabar yra (Illouz 2003: 128). Tokiose istorijose yra pateikiamas paveikslas to, kokį rezultatą, transformaciją ir kokiu būdu galima pasiekti. Tokiu būdu savi-pagalbos mokytojai konstruoja konkrečius transformacijos iš „nelaimingo“ į „laimingą“ gyvenimą modelius. Pranešime, remiantis kokybinių interviu su savi-pagalbos mokytojais Lietuvoje duomenimis, bus  nagrinėjama, kaip terapinis naratyvas yra naudojamas pirmo asmens pasakojimuose apie asmeninę transformaciją bei kokias laimingo gyvenimo strategijas siūlo savi-pagalbos mokytojai. Taip pat bus atskleista, kaip tyrimo dalyviai savo asmeninėse istorijose aktualizuoja Lietuvos socialinį ir istorinį kontekstą, racionalizuoja savo „nelaimingumo“ priežastis, reflektuoja savo tapatybę ir santykį su socialiniu pasauliu.