Prof. Auksė Balčytienė, prof. Kristina Juraitė
VDU Viešosios komunikacijos katedra, UNESCO-UNITWIN Medijų ir informacinio raštingumo tyrimų centras.
Nors žurnalistika ir toliau pripažįstama svarbiu demokratijos institutu, vis tik, kaip rodo naujausi žiniasklaidos ir medijų naudojimo tyrimai, šiuolaikinėms auditorijoms įprastoji žurnalistika jau nebėra svarbiausias naujienų kanalas. Medijuotos komunikacijos ekosistemoje itin daug galių įgyja kiti informacijos tarnsliuotojai, o atsakomybę už savus pasirinkimus netiesiogiai prisiima informacijos vartotojai. Taigi darome prielaidą, kad asmeninis įsitraukimas ir motyvacija veikti tokiose skaitmenizuotos komunikacijos terpėse tampa svarbiu ne tik kiekvienam individualiai, tačiau įgyja ir naujų visuomeninių ir politinių prasmių. Šiame straipsnyje parodoma, kad demokratinėse visuomenėse – tiek Baltijos valstybėse, tiek ir kitur Europoje – šiuolaikinė viešoji erdvė, o sykiu ir ją palaikanti klasikinė žiniasklaida ir skaitmeninių technologijų ir platformų infrastruktūra, nėra pakankamai atspari krizėms, o sykiu atvira ir įtrauki, taigi ir nekuria pasitikėjimo ir solidarumo atmosferos tarp komunikuojančiųjų. Ir tai daro stiprų kokybinį poveikį demokratijos būklei.