Vidas Vilčinskas
sociologijos mokslo krypties doktorantas, Kauno technologijos universitetas, Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultetas.
Klimato kaita įvardijama kaip vienas iš didžiausių iššūkių šiuolaikiniam pasauliui, keliantis apskritai egzistencinę grėsmę. Jau atėjo laikas, kuomet dėl įvairių su klimato kaita susijusių reiškinių keliamo poveikio yra prarandamos žmonių gyvybės. Tam tikri autoriai apskritai rekomenduoja šį fenomeną vadinti klimato krize. Net ir pandemijos laikotarpiu ši problema neprarado savo aktualumo, bei toliau imamasi priemonių globaliu mastu šio reiškinio poveikiui sumažinti. Visgi kai kurie mokslininkai kalba apie tai, jog to negana, bei gali apskritai nepavykti sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimo kiekio iki reikiamo lygio, kas vestų prie katastrofiškų pasekmių. Lietuvai ši problema taip pat aktuali, nepaisant to, jog didžioji dalis respondentų šalyje neįvardija jos kaip vienos iš svarbiausių. Siekiant sumažinti klimato kaitos poveikį, valstybė įsipareigojusi sumažinti ŠESD išmetimą. Visgi viešajame diskurse diskutuojama, jog Lietuvoje, kartu su ekonomikos augimu, auga ir išmetamas ŠESD kiekis. Dabartinėmis tendencijomis, iki 2030 m. gali nepavykti sumažinti išmetamų dujų lygio iki reikiamo, kas taip pat vestų prie reikšmingų finansinių sankcijų. Siekiant sumažinti klimato kaitos poveikį, bei vykdyti įsipareigojimus, yra aktualu geriau suprasti individualią žmonių elgseną, kaip vieną iš reikšmingų faktorių, galinčių prisidėti prie problemos sprendimo. Šiame pranešime identifikuojama Lietuvos gyventojams būdinga elgsena, bei galimos vidinės ir išorinės to priežastys. Nepaisant to, jog tam tikrų elgesio formų gyventojai tiesiogiai nesieja su klimato kaita, tačiau jos turi faktinį poveikį aplinkai, tad yra įtraukiamos į tyrimą. Elgsena aptariama suskirstant ją į 6 kategorijas: elgsena transporto sektoriuje, energijos taupymo elgsena, aplinkosauginis pilietinis aktyvumas, darnus vartojimas, rūšiavimo elgsena bei mitybos elgsena. Didžiausias dėmesys skiriamas energijos taupymo elgsenai, dėl šios aktualumo. Tyrime naudojami tarptautinių apklausų duomenys, taip pat kita oficiali statistika ir rodikliai, leidžiantys palyginti Lietuvą kitų šalių kontekste.
Analizę papildo unikalūs fokusuotų grupinių diskusijų duomenys, leidžiantys geriau suprasti pagrindinius vidinius ir išorinius veiksnius, motyvuojančius elgseną.
XIII Lietuvos sociologų draugijos konferencija 