Karlo Marxo išnaudojimo samprata ir jo reikšmė svarstymams apie teisingumą

Dr. Andrius Bielskis
Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto, Mykolo Romerio universiteto Politikos mokslų instituto profesorius, Aristoteliškų studijų ir kritinės teorijos centro direktorius.

Svarbiausia šio pranešimo problema yra susijusi su Karlo Marxo išplėtota teorine išnaudojimo samprata svarstymų apie teisingumą kontekste. Svarbiausias šio pranešimo klausimas tuomet yra: kaip turėtumėme vertinti Marxo pridedamosios vertės ir išnaudojimo sampratas Kapitalo I tome teisingumo požiūriu? Pranešime aptarsiu tris dalykus.

Pirmiausia trumpai pristatysiu teorinę diskusiją apie teisingumo reikšmę Marxo minty. Bus teigiama, kad Marxo komentatoriai pateikia du skirtingus požiūrius į tai, ar Marxas laikė kapitalizmui būdingą išnaudojimą neteisingu. Pirmoji teigia, kad Marxo išnaudojimo samprata yra grįsta (bent implicitiška) teisingumo idėja („pasisavinamas darbo laikas“, „darbininkai apiplėšiami“, etc.), taigi kapitalizmas yra grįstas sistemai būdingu neteisingumu. Antrasis požiūris teigia, jog Marxas manė, kad kapitalistinis gamybos būdas yra istoriškas, turi savo vidinius dėsningumus ir sąmonės formas, teisingumas, kaip viena iš tokių sąmonės formų, yra dominuojančios ideologijos dalis, vadinasi, etinis kapitalizmo vertinimas yra įmanomas tik iš pačios sistemos išplaukiančių standartų požiūriu, taigi kapitalizmas nėra neteisingas.

Antroje pranešimo dalyje, trumpai aptaręs išnaudojimo kaip „teisėto“ pridedamojo darbo laiko nusavinimo sampratą Kapitalo I tome, pristatysiu tai, ką anksčiau pavadinau „išnaudojimo skaičiuokle“. Tariant, kad išnaudojimo ir pridedamosios vertės šaltinis yra nusavintas pridedamasis darbo laikas (PDL), t. y. laikas, kurio metu darbuotojas dirba kapitalo savininko pridedamajai vertei generuoti, apskaičiuojamas iš visos darbo dienos laiko atėmus būtinąjį darbo laiką (BDL),  „išnaudojimo skaičiuoklė“ (IšSk) yra santykis (arba trupmena) tarp PDL ir BDL: IšSk = PDL / BDL. Kapitalo I tome Marxo prielaida yra, kad IšSk (kurios jis pats neartikuliuoja) yra lygi 1, t. y., jis teigia, kad, esant 12 valandų darbo dienai, PDL yra 6, o BDL laikas taip pat 6 val. Žinant tris kintamuosius – privačios įmonės metines įplaukas, darbuotojų skaičių ir vidutinį darbuotojų atlyginimą – bus paaiškinta, kaip galima apskaičiuoti kiekvienos kapitalistinės įmonės IšSk. Kelių garsių įmonių IšSk-ės bus pateiktos kaip pavyzdžiai.

Paskutinėje pranešimo dalyje pateiksiu kelias išvados apie teisingumą, išnaudojimą ir taip konceptualizuotą išnaudojimo skaičiuoklę.