Paulius Balsys
Lietuvos socialinių mokslų centro sociologijos instituto sociologijos doktorantas; Lietuvos kariuomenės kapitonas, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija.
Tradiciškai kariuomenės kultūrine bei organizacine prasme- išskirtinai vyriškos organizacijos (Swain 2016, Chishlm, Tidy 2017, Duncanson 2013). Tai atsispindi ir šiandieninėse Lietuvos kariuomenės personalo tendencijose: 2019 m. duomenimis, moterys sudaro 12 proc. profesinės karo tarnybos karių skaičiaus (Krašto apsaugos ministerijos duomenys, 2019 m.). Remiantis instituciniu- statutiniu organizacijos turiniu, Lietuvos kariuomenėje moterys turėtų turėti visas lygias galimybes pretenduoti ir užimti tokias pat pareigas, kaip ir vyrai, tačiau empiriniai duomenys atskleidžia, kad būtent moterų grupė socialinės integracijos organizacijoje prasme atsiduria socialiniame paribyje kur kas dažniau nei vyrai. Empiriniai duomenys atskleidžia, kad moterys karės tarnyboje yra kur kas dažniau išnaudojamos lyginant su vyrais, neturi lygių galimybių užimti tam tikrų pozicijų dėl lyties, netgi patiria kūno kontrolę (draudžiant susilaukti) ar tampa seksualinio priekabiavimo aukomis.
Klasikinis Moskos kariuomenės ir visuomenės evoliucijos modelis tipologizuoja visuomenės-kariuomenės santykius į modernios, vėlyvosios modernybės bei postmodernios santykių raiškos pakopas (Moskos, Williams, Segal 2000). Nors moterų įtrauktis šiuolaikinėje kariuomenėje oficialiai yra nusakoma kaip pilnai integruota, tačiau empiriniai duomenys liudijantys smurto, nelygybės atvejus, verčia iš naujo kvestionuoti moterų padėtį karinėje tarnyboje Lietuvos kariuomenėje. Pranešime yra keliami klausimai, kaip moterų karių socialinės integracijos Lietuvos kariuomenėje tendencijos yra susijusios su moterų padėtimi plačiąja prasme visuomenėje? Ar Lietuvos kariuomenės lyčių lygybės tendencijos atspindi dabartinę moterų padėtį visuomenėje? Kokie socialiniai-kultūriniai požymiai lemia tai, kad moterys karinėje tarnyboje susiduria su smurtinėmis apraiškomis? Pranešimo turinys yra parengtas remiantis kokybiniais interviu su Lietuvos kariuomenėje tarnaujančiomis moterimis, taip pat yra naudojama antrinė kiekybinių statistinių Lietuvos visuomenės lyčių lygybės duomenų analizė, siekiant paaiškinti visuomenės-kariuomenės santykių specifiką bei galimas smurto priežastis.
XIII Lietuvos sociologų draugijos konferencija 