Jaunimo požiūris į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą 21-ojo amžiaus pradžioje: tarp pareigos tėvynei ir nuotykių paieškos

Vida Česnuitytė
Vyriausioji mokslo darbuotoja, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija.

Pranešimo tikslas – aptarti šiuolaikinio jaunimo nuostatas dėl nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos Lietuvos kariuomenėje. Tyrime testuojama hipotezė, kad dabar karo prievolės atlikti atvykstantis jaunimas, kuris teoriniame diskurse įvardijama naująja Z-karta, turi specifinį požiūrį į karo prievolę. Tyrimas grindžiamas duomenimis, surinktais Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje įgyvendinant Krašto apsaugos ministerijos finansuojamą projektą „Sociologiniai Lietuvos kariuomenės raidos besikeičiančioje tarptautinio saugumo aplinkoje tyrimai 2019–2023 m.“. Empiriniai duomenys surinkti, standartizuoto klausimyno pagalba apklausiant nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karius jų tarnybos pradžioje ir pabaigoje. Tyrimo rezultatai tik iš dalies patvirtino iškeltą hipotezę. Atskleista, kad gali būti išskirtos bent keturios jaunuolių grupės su skirtinga motyvacija atlikti karo prievolę, tai: (1) apsisprendę tapti PKT kariais; (2) dėl socialinių garantijų; (3) dėl asmeninio socialinio tinklo įtakos; (4) vedami nuotykių paieškos bei patriotiškumo. Pastaroji grupė įdomi tuo, kad pagrindinis motyvas yra hedonistinis – nuotykių paieška, tačiau kartu jiems būdingos stipriai išreikštos patriotiškumo nuostatos, matyt, todėl tarnybos pabaigoje dalis iš jų linkę rinktis profesinės karo tarnybos kelią. Tyrimas taip pat atskleidė, kad nuostatos dėl merginų įtraukimo į karo prievolę lieka gana pastovios: labiau nepritariama negu pritariama, akcentuojama, kad merginų įtraukimas gali būti tik savanoriškumo principu. O visuotiniam vaikinų karo prievolės įvedimui vieningai pritariama, tačiau kartu akcentuojama, kad tarnybos laikas turėtų būti suderinamas su jaunuolių asmeniniais gyvenimo planais, pastariesiems teikiant pirmenybę.