Dr. Remigijus Civinskas
Vytauto Didžiojo universitetas, PMDF, Viešojo administravimo katedra.
Dr. Birutė Peištarė
Vytauto Didžiojo universitetas, PMDF, Viešojo administravimo katedra/ Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.
Konferencijos pranešime yra siekiama pristatyti atlikto Lietuvos alkoholio kontrolės politikos proceso tyrimo rezultatus (LMT finansuojama mokslo grupių projektas „Įrodymais grįstos alkoholio politikos vystymas remiantis standartizuotu Europos alkoholio tyrimu: Lietuvos atvejis“, vad. prof. Ilona Tamutienė). Tyrimo tikslas, – remiantis politikos proceso teorinėmis prieigomis išnagrinėti visuomenės sveikatos advokacijos koalicijos (toliau, – „blaivybės idėjų koalicija“) politinius įsitikinimus, sudėtį, veikimo strategijas, disponuojamus išteklius ir naudojimas taktikas bei sąveikas su vadinamąja „pramonės koalicija“. Viešosios politikos proceso analizė remiasi Paul A. Sabatier advokacijų koalicijų bei John W. Kingdon daugialypų srovių teorinių prieigų derinimu.
Analizuojant alkoholio politikos veikėjų nuostatas, požiūrius ir veikimą panaudotas kokybinio tyrimo metodas (giluminiai individualūs interviu su informantais pagal tikslinę imtį) pasirenkant individualaus interviu formą. Atliekant atranką, pirmiausiai buvo atsižvelgiama į dalyvavimo formuojant Lietuvos alkoholio kontrolės politiką (2016–2021 m.) patirties ir įsitraukimo kriterijus ir juos atliepiančius vaidmenis. Iš viso, šiuo metu, yra atlikta 19 giluminiai interviu (planuojami dar 5-7 interviu) su advokacijų organizacijų vadovais, NVO atstovais, politikais (seimo nariais, ministrais), valstybės įstaigų vadovais. Greta interviu duomenų bus panaudoti ir dokumentiniai šaltiniai atskleidžiantys „blaivybės“ advokacijų veikimą.
Apibendrinant pirminius rezultatus galima pastebėti, kad viešosios politikos proceso mokslininkai politikos formavimą supranta kaip visais lygiais vykstantį idėjų „mūšį“ stebimą , – darbotvarkės kūrime, politikos formulavime, sprendimų priėmime. Kokybinis tyrimas indikuoja, jog toks tęstinis idėjų konfliktas vyksta tarp alkoholio kontrolės ir alkoholio pramonės koalicijų. Šiame „mūšyje“ AŽGA idėjos, kaip alkoholio kontrolės koalicijos įvedami politiniai įsitikinimai, irgi suvaidino svarbų vaidmenį, tačiau jos veikė kaip papildantys, paremiantys argumentai (P1 kokybinio tyrimo problema). Kita vertus, alkoholio kontrolės koalicijos advokacija (visuomenės sveikatos idėjomis ir moksliniais įrodymų svarbos prieigomis) buvo veiksminga dėl nuoseklaus, ilgalaikio jos taikymo ir nuolatinio tobulinimo. Tai tapo ilgalaikės advokacijos strategijos pamatu, nereikalavo didelių išteklių praktiniam įgyvendinimui. Lietuvos alkoholio kontrolės politikos posistemė buvo ir yra pakankamai heterogeniška. Joje veikė daug veikėjų, atstovaujančių labai skirtingas grupes. Kokybinis tyrimas atskleidė ir pagrindines alkoholio kontrolės koalicijos veiklos problemas. Dauguma informantų kalbėjo, kad koalicijai trūksta išteklių veiksmingai advokacijai vykdyti, sudėtingai užmezgami santykiai su kai kuriomis politiką formuojančiomis institucijomis. Koalicijos advokacijas ne visuomet teigiamai įtakoja politiniai ciklai, – nėra palaikymo iš politinių partijų, institucijų ir pan. Informantai reflektuodami apie alkoholio kontrolės strategijos pasirinkimą, jos pakeitimus, priemonių pasirinkimą, pirmiausiai minėjo narius ir jų veiklą. Pirmiausiai interviu akcentuotos mokslinės ir ekspertinės patirtys (atsižvelgta į tai, kad kai kurie koalicijos nariai yra ir gydytojai praktikai), jų panaudojimo tinkamumas bei veiksmingumas siejant su įrodymais pagrįstos advokacijos vykdymu.
XIII Lietuvos sociologų draugijos konferencija 