Lekt. Ramunė Miežanskienė
Mokslo grupė ,,Pilietinė visuomenė ir darnus vystymasis“, Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultetas, Kauno technologijos universitetas.
Sparčiai didėjantys imigracijos srautai į Lietuvą lemia ir didesnį užsieniečių, susiduriančių su vietos teisėsaugos institucijų sistema, skaičių. Jų tarpe esama tiek turinčių poreikį įgyvendinti ir ginti savo teises, tiek ir įtariamų/kaltinamų atlikus nusikalstamas veikas. Siekiant apžvelgti kokie požiūriai, patirtys ir lūkesčiai lydi užsienio piliečius, susidūrusius su Lietuvos teisėsaugos institucijomis, 2019-2020 m. buvo atlikti 54 pusiau struktūruoti interviu su Lietuvoje gyvenančiais trečiųjų šalių piliečiais. Minėto tyrimo duomenys atskleidžia platų spektrą patirčių, aprėpiančių ne tik itin teigiamą teisėsaugos įstaigų pareigūnų darbo vertinimą, bet ir negatyvius patyrimus. Susiklostančiame santykyje išryškėja valstybės integracijos politikos trūkumai imigrantų teisinės socializacijos srityje ir poreikis kelti atskirų institucijų pareigūnų kalbines ir tarpkultūrinio žinojimo kompetencijas. Valstybė atvykusiems užtikrina teisę įgyvendinti turimas teises, tačiau sudaro itin ribotas teisinės socializacijos galimybes. Dėl šios priežasties, atvykusieji santykį kuria dominuojant išankstiniams lūkesčiams ir įvaizdžiams apie priimančios valstybės institucijų darbą, taip pat remiantis ribotomis patirtimis priimančioje valstybėje ir siauru aktualios teisinės informacijos spektru. Šiame santykyje itin svarbiu tampa ir laikino gyventojo šalyje statusas, kuris sudaro prielaidas kilti nesaugumo jausmui, kuris toliau atsispindi santykyje su teisėsaugos institucijomis. Turėtos negatyvios patirtys kilmės ir priimančioje valstybėje, ribotas informacijos spektras ir nesaugumo jausmas yra reikšmingi elementai atvykusiųjų sprendimui kreiptis į teisėsaugos institucijas ir įgyvendinti turimas teises. Stebimas teismų praktikos, institucijų tarnautojų kalbinių bei tarpkultūrinių žinių ir kompetencijų trūkumas sudaro prielaidas kilti situacijoms, kuriose abi pusės nesupranta/nepateisina viena kitos argumentacijos. Dalis tyrime dalyvavusių su teisėsaugos įstaigų darbu sieja itin didelius lūkesčius, todėl nepakankamai išsamiai motyvuoti ir paaiškinti institucijų sprendimai atsisakyti vykdyti atvejo tyrimus iššaukia nusivylimo ir teisinio nihilizmo jausmus bei turi potencialą formuoti atvykusiųjų nekonstruktyvios elgsenos bruožus. Minėti aspektai charakterizuoja iššūkiais grįstą imigrantų ir teisėsaugos institucijų susiklostančio santykio trajektoriją Lietuvoje.
Raktiniai žodžiai: imigrantai, teisėsaugos institucijos
XIII Lietuvos sociologų draugijos konferencija 