Laimutė Žalimienė
Lietuvos socialinių mokslų centro vyriausioji mokslo darbuotoja.
Visuomenės senėjimas jau porą dešimtmečių Europoje yra ypatingo aktualumo socialinės politikos problema žvelgiant per ilgalaikės globos (angl. long term care) paslaugų pagyvenusiems žmonėms poreikio augimo apimtis bei dinamiką. Tuo tarpu Covid krizė sudarė prielaidas formuotis dar labiau kompleksiškiems iššūkiams ilgalaikės globos sektoriaus plėtrai. Nuotolinių paslaugų įsitvirtinimas atvėrė naujas erdves svarstymams apie tokių paslaugų kokybę ar jas teikiančių darbuotojų darbo organizavimo ypatumus, o aukšti senelių namų gyventojų mirtingumo rodikliai Europos šalyse (Surveillance data from public online national reports on COVID-19 in long-term care facilities, 2021) privertė naujai ir kritiškai pažvelgti į šių paslaugų infrastruktūrą. Kaip antai, net 88 proc. amerikiečių pasakė, kad nori slaugyti savo artimuosius ne institucijose, bet namuose, o prezidento administracija pasiūlė pagalbos namuose paslaugų infrastruktūros planą už 400 mlrd dolerių (National Opinion Research Centre, 2021). Ekspertai prognozuoja paslaugų namuose biznio modelių, pasitelkiant technologijas, plėtrą, o ir visumoje pastebima privataus sektoriaus ekspansija ilgalaikės globos sektoriuje. Visi šie pokyčiai paliečia ir pačius paslaugų gavėjus, iškyla šių paslaugų teikimo stabilumo užtikrinimo problemos.
Pranešimo tikslas- atskleisti ilgalaikės globos paslaugų sistemos išvystymo ypatumus Lietuvoje ir kitose ES šalyse multidimensinėje perspektyvoje. Bus aptariami tokie šios sistemos aspektai pagyvenusių asmenų poreikių ir Covid krizės kontekste: infrastruktūros ypatumai; paslaugų sistemos marketizavimo ir privatizavimo tendencijos; technologijų poveikis darbo vietos kokybei; didėjanti darbo jėgos šiame sektoriuje segmentacija; finansavimo lygis ir paslaugų prieinamumas gyventojams.
XIII Lietuvos sociologų draugijos konferencija 