Ilgą laiką nedirbančių ir socialinę paramą gaunančių asmenų socialinio mobilumo trukdžiai ir veiksniai

Tautvydas Vencius
Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos instituto doktorantas.

Socialiai pažeidžiamų visuomenės grupių, tokių kaip ilgalaikiai bedarbiai, piniginės socialinės paramos gavėjai, integracija į visuomenę ir darbo rinką kelia didelių iššūkių daugelio šalių socialinei politikai. Ankstesni tyrimai rodo, kad tokie asmenys bei jų vaikai susiduria su sunkumais, siekiant didesnių socialinio mobilumo aukštyn galimybių. Ši problema dar labiau paaštrėjo Covid-19 pandemijos metu.

Kaip žinia, visuomenė gali būti laikoma daugiau ar mažiau socialiai mobili priklausomai nuo to, ar ryšys tarp tėvų ir vaikų socialinio statuso yra mažiau ar daugiau stiprus (Johansson, A., Causa, O., 2010)[1]. Vis dėlto, socialinio teisingumo stoka, socialinė nelygybė, švietimo prieinamumo netolygumai ir kiti veiksniai mažina ne tik socialinio mobilumo tarp kartų  galimybes, tačiau turi reikšmingos įtakos ir intrageneraciniam (t. y. asmens gyvenimo eigoje) statuso keitimui.

Antrinių duomenų statistinė analizė bei specialistų ir ekspertų, dirbančių su ilgą laiką nedirbančiais ir socialinę paramą gaunančiais asmenimis, apklausa parodė, kad šiai asmenų grupei teikiamos socialinės ir darbo rinkos paslaugos neužtikrina nedirbančių asmenų, turinčių daugybines problemas, socialinės integracijos –  socialinio savarankiškumo ir darbingumo, profesinės kompetencijos ir pajėgumo dalyvauti darbo rinkoje atkūrimo ir didinimo, o tuo pačiu ir socialinio mobilumo galimybių.

Kokie socialiniai ir ekonominiai veiksniai labiausiai trukdo ilgą laiką nedirbantiems ir socialinę paramą gaunantiems asmenims kilti ,,socialinėmis kopėčiomis“? Ar kliūtys su kuriomis jie susiduria buvo aktualios ir jų tėvams? Ar su panašiais iššūkiais nerizikuoja susidurti jų vaikai? Kokios priemonės labiausiai padėtų šių asmenų socialiniam mobilumui aukštyn? Šie pagrindiniai pranešimo klausimai leidžia išanalizuoti ir apibendrinti pagrindinius aptariamos tikslinės grupės socialinio mobilumo trukdžius ir veiksnius.


[1] Johansson, A., Causa, O., 2010. Intergenerational social mobility in OECD countries, OECD journal: Economic studies [interaktyvus], Vol. 2010/1: 1-46. Prieiga per internetą: http://www.keepeek.com/Digital-Asset-Management/oecd/economics/intergenerational-social-mobility-in-oecd-countries_eco_studies-2010-5km33scz5rjj#.WQWl8mnyjIU#page1