Gyvenimo eigos įvykių pasirinkimų vertinimai tarp 1991-2002 m. gimusių Lietuvos gyventojų

Rasa Indriliūnaitė
Sociologijos katedra, Vytauto Didžiojo universitetas.

Moderniose visuomenėse individo gyvenimo kelias yra pažymėtas dviejų reikšmingų perėjimų – perėjimo į suaugusiojo gyvenimą ir perėjimo į senatvę. Juos apibrėžia tam tikrų gyvenimo įvykių, kurių laiką ir seką padiktuoja socialinės normos, bei su šiais įvykiais siejamų atributų visuma (Arnett 2000; 2001; Billari ir kt. 2001; Billari, Liefbroer 2010).

Stebimi individų gyvenimo kelio struktūros ir jos eigos dinamikos pokyčiai poindustrinėse visuomenėse stipriausiai yra įtakojami struktūrinių veiksnių – darbo ir užimtumo struktūros bei būsto rinkos situacijos. Taip pat – individualizacijos procesų, grindžiamų vadinamojo antrojo demografinio perėjimo bei vėlyvosios modernybės elementais, vadinamąsias „standartines“ individų biografijas pakeitusiais „pasirinkimų“ biografijomis (Lesthaeghe, 1995, 2010; Lesthaeghe, van de Kaa, 1986; Beck 1995; Giddens 1992).

Skirtingų kartų perėjimo į socialinę brandą ir kitų gyvenimo eigos etapų tvarkaraščiai Lietuvoje yra gana išsamiai nagrinėti (Kraniauskienė, 2011; Mikulionienė, 2000; Stankūnienė, 1999; Stankūnienė, Maslauskaitė, 2009; Leinartė ir kt. 2014; Daukšaitė, 2019), tačiau mažiau dėmesio skiriama jauniausiai – po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo gimusiai kartai. Pasitelkiant 2019 m. Europos socialinio tyrimo ir 2020 m. Lietuvos gyventojų (gim. 1968-2002 m.) apklausos duomenis, pranešime siekiama atskleisti pirmosios posovietinės kartos atstovų gyvenimo eigos įvykių pasirinkimų bei su jais siejamų lūkesčių ir normų vertinimus.