Aistė Balžekienė, Audronė Telešienė, Vaidas Morkevičius
Kauno technologijos universitetas, mokslo grupė „Pilietinė visuomenė ir darnus vystymasis“.
Erdvinė analizė rizikos suvokimo tyrimuose leidžia atskleisti, kaip formuojasi kompleksinė „rizikos erdvė“ (angl. riskspace), apibūdinanti gyventojų kasdienines patirtis, bei grėsmių vertinimus, susijusias su jų gyvenamosiomis erdvėmis. Tyrimai rodo, kad stipri identifikacija su savo gyvenamąja vietove gali lemti geresnį gyventojų pasiruošimą ekologinėms krizėms (pvz. potvyniams), tačiau tuo pačiu ekologinė rizikos gali būti suvokiama neadekvačiai maža lyginant su realia situacija.
Šio pranešimo tikslas- nustatyti erdvinius bei socialinius-psichologinius veiksnius, lemiančius rizikos suvokimo skirtumus Lietuvoje, ir sulyginti suvokimo duomenis su objektyviais aplinkos rodiklių duomenimis.
Pranešime naudojami reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos duomenys. Apklausa vykdyta 2020 m. rudenį, imtis 2007 respondentai, buvo fiksuojamos respondentų geografinės koordinatės, o atranka buvo vykdoma visose 60 savivaldybių. Taip pat pranešime naudojami objektyvieji ekologinių rizikų duomenys – oro ir vandens taršos, potvynių ir miškų gaisrų grėsmių duomenys.
Naudojantis erdvinės regresijos bei linijinės regresijos modeliais bus analizuojama, ar gyventojų ekologinių rizikų suvokimas atitinka jų gyvenamosios vietovės objektyvią ekologinę situaciją, bei kokia yra socio-psichologinių veiksnių įtaka rizikos vertinimams.
Tyrimo rezultatai svarbūs identifikuojant atotrūkį tarp gyventojų grėsmių vertinimų ir ekologinės situacijos, įvertinant regioninį grėsmių pasiskirstymą Lietuvoje. Pranešimas yra parengtas vykdant Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą “Rizikos suvokimo žemėlapiai Lietuvoje: erdvinė ir socio-psichologinė dimensijos“ (Sutarties Nr. Nr. S-MIP-19-28).
XIII Lietuvos sociologų draugijos konferencija 