Ar išmoko lietuviai taupyti. Lietuvos namų ūkių taupymo elgsenos pokyčiai 2013-2020 metais

Inga Blažienė
Doktorantė, Vilniaus Universitetas.

Namų ūkių taupymo elgsenos problematika susijusi su visuomenės demografinės raidos pokyčiais, pagyvenusių žmonių gerove ir socialine politika. Nors namų ūkiai dalį savo lėšų skiria taupymui, pasaulyje atliekami tyrimai atskleidžia tendenciją, kad žmonės taupo nepakankamai, todėl dažnai negali išlaikyti susiklosčiusio gyvenimo lygio sulaukus pensinio amžiaus arba negalint dirbti. Ypač tai tampa aktualu senėjančiose visuomenėse, kuriose dirbančiųjų dalis mažėja, o valstybinės pensijų sistemos negeba išmokėti reikiamą sumą pensininkams. Todėl, keliami klausimai, kaip paskatinti žmones taupyti ir pasirinkti veiksmingus taupymo būdus, kas lemia taupymo elgseną, kokios taupymo priemonės pačios veiksmingiausios.

Taupymo elgsena nagrinėjama ekonomikos, ekonomikos sociologijos, elgsenos ekonomikos mokslininkų. Elgsenos ekonomistai analizuoja, kaip žmonės, jų nuomone – iracionalios būtybės, priima sprendimus tokiais racionaliais klausimais, kurie yra susiję su ribotais ištekliais ir yra ekonomikos objektas. Sociologai dažniausiai atlieka namų ūkių elgsenos tyrimus, kurie vertina taupymo motyvus, būdus, sprendimo priėmimo modelius bei socialinį kontekstą.

Pranešime bus pristatyta Lietuvos banko vykdomų Lietuvos gyventojų finansinės elgsenos tyrimų, vykdytų 2013 – 2020 m., duomenų apžvalga, kurioje bus atskleista kaip kito Lietuvos gyventojų taupymo elgsena, skolinimosi įpročiai, finansinis raštingumas, nuostatos į taupymą bei finansų valdymą. Detalesni tyrimai leis atskleisti kokie veiksniai skatina žmones taupyti, kokią įtaką taupymui daro namų ūkių struktūra, pajamos, išsimokslinimas, gyvenimo būdas, finansinis raštingumas, kodėl žmonės nepakankamai sukaupia pensijai, kokios galimybės lietuviams taupyti,  kaip turėtų būti skatinamas taupymas.