Ar buvome pasiruošę sparčiam technologiniam prisitaikymui COVID-19 krizės metu?

Lektorė dr. Agnė Budžytė
Kauno technologijos universitetas.

COVID-19 pandemija – beprecedentis įvykis, pakeitęs milijardų pasaulio gyventojų kasdienybę, sukūrė unikalią darbo, vartojimo ir laisvalaikio aplinką, kuri neregėtu greičiu buvo priversta persikelti į virtualią erdvę. Būtinybė greitai prisitaikyti prie kintančių sąlygų, bei naujų suvaržymų, ne tik visame pasaulyje, bet ir Lietuvoje išryškino dar vieną problemą: visuomenėje vis dar stokojama skaitmeninių įgūdžių ir gilesnio suvokimo tiek apie kibernetinę erdvę, bei pačias technologijas, tiek apie jų keliamas grėsmes (Frydenberg & Lorenz, 2020). Pastebima ir tai, kad improvizuotos ir naujos darbo organizavimo formos,  sudarė prielaidas vidinei organizacijų komunikacijai tapti mažiau apsaugotai, o individų jaučiamas stresas ir nerimas, tik padidino tikimybę tapti kibernetinių atakų aukomis (Lallie, et al., 2021). Šią tendenciją patvirtina ir Krašto Apsaugos Ministerijos parengta Nacionalinė kibernetinio saugumo būklės ataskaita atskleidusi, jog 2020 metais bendras kibernetinių incidentų skaičius Lietuvoje išaugo ketvirtadaliu, o mėginimų įsilaužti, platinti kenkėjiškas programas ar trikdyti paslaugų teikimą buvo  perpus daugiau nei 2019 metais (KAM, 2021).

Taigi, norint užtikrinti, jog tolimesnė visuomenės pažanga susijusi su technologijų plėtra, būtų patikima ir saugi, darosi svarbu suprasti ir subjektyvias gyventojų nuostatas, bei turimas patirtis šioje srityje. Remiantis 2020 metais vykdytos reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos duomenimis, šiuo pranešimu siekiama atskleisti kaip Lietuvos gyventojai vertina savo pasirengimą įveikti įvairias technologines grėsmes, kibernetinių atakų ir kitokio pobūdžio neteisėto duomenų panaudojimo pavojus Lietuvoje, jų gyvenamojoje savivaldybėje, bei kiek šios grėsmės yra aktualios ar patirtos asmeniškai. Siekiant visapusiškai atskleisti bendrą situacijos vaizdą, analizuojami ne tik subjektyvūs vertinimai, sociodemografinių kintamųjų įtaka, bet ir objektyvūs technologinių grėsmių rodikliai.

Pranešimas parengtas įgyvendinant LMT finansuojamą projektą „Rizikos suvokimo žemėlapiai Lietuvoje: erdvinė ir socio-psichologinė dimensijos (RiskSpace)“ Projekto Nr. P-MIP-19-365.